Tapk Studijos.info draugu Facebook socialiniame tinkle.

REGISTRUOTIS Pamiršai?

TIKSLIEJI IR GAMTOS MOKSLAI

APLINKA

 

EKOLOGIJOS IR APLINKOS APSAUGA

2012-05-29
Dėl didelio vandens tankumo bestuburiai gali palaikyti tam tikrą kūno formą.
Pedosfera:
Tai Žemės rutulio sfera, apimanti paviršinį sluoksnį, kuriame vyksa dirvodaros procesai. Dirvožemis arba dirva yra paviršinis purusis, derlingasis, Žemės plutos sluoksnis, susidsręs iš gimtosios uolienos. Dirvožemis yra geologinių ir dirvodaros procesų produktas, susidarės per daugelį tūkstančių metų. Dirvodaros kryptį, eiga lemia vadinamieji dirvodaros veiksniai: klimatas, gimtosios uolienos sudėtis ir amžus, reljefas, audalija, gyvūnija ir mikroorganizmai. Dirvožemio susidarymas yra ilgas, lėtas, nuolatinis procesas, priklausantis nuo geografinės vietovės ir landšafto. Viena labai svarbi dirvožemio savybė – rūkštingumas. Jis neigiamai veikia augalų vystymąsi, kenkia daugeliui naudingų dirvožemio organizmų.

Dirvožemio gyvąją fazę sudaro mikrooganizmai, bestuburiai ir kt. Taigi dirvožemio aplinka yra tarpinė tarp vandens ir antžeminės aplinkos. Su vandens aplika ją sieja temperatūrinis režimas, sumažintas deguonies kiekis, esantis dirvožemio ore, drėgmės – vandens režimas, ištirpusios maisto medžiagos vandenyje ir galiybė judėti trimis kryptimis. Dirvožemyje, kaip ir vandenyje, didelė cheminė bei organizmų tarpusavio priklausomybė. Su sausumos apika dirvožemį, ypač jo viršutinį sluoksnį, sieja: oras, viršutinių horizontų išdžiuvimas ir palyginti staigus temperatūros režimo kitimas. Daugiausiai šilumos dirvožemis gauna iš saulės, taip pat mikroorganizmams skaldant įvairias organines liekanas, tačiau dais šilumos ateina iš gilesnių žemės sluoksnių. Dirvožemio temperatūra turi įtakos sįklų dygimui, augalų šaknų siurbiamajai galiai, dirvožemio mikroorganizmų aktyvumui bei kitiems procesams. Dirvožemio paros ir metinė tempertūros amplitudė būna mažesnė negu atmosferos oro, o gilėjant ji mažėja ir visai išnyksta.

Biotiniai veiksniai:
Biotiniai arba biologiniai veiksniai – tai yra vienų organizmų poveikis kitiems.
Vienos rūšies organizmų tarpusavio santykiai ir ryšiai, arba homotipinė koakcija, gali asireikšti trimis būdais: grupiniu ir masiniu efektu bei konkurencija rūšies viduje. Grupinis efektas dažnas tarp stuburinių gyvūnų bei aukštesniųjų augalų. Bandomis, būriais arba kolonijomis lsikosi bizonai, antilopės, pingvinai, kirai ir kt. Taip kai kuriems gyvūnams lengviau susirasti maisto arba apsiginti nuo plėšrūnų. Augalai, augdami grupėmis, geriau pakelia aplinkos kitimą. Vienarūšiai augalai taip lengviau konkuruoja su kitomis rūšimis.

Komentarai(0)